Terminai.lt

mikobaktèrijos [gr. mykēs — grybas + ↗ bakterijos], Mycobacteriaceae genties bakterijos; gyvena dirvožemyje, vandenyje, maisto produktuose; mineralizuoja org. junginius, raugina silosą, pieną, sintetina vitaminus, aminorūgštis; kai kurios sukelia žmonių ir gyvūnų ligas (pvz., tuberkuliozę).

mikoplãzmos [mykēs + gr. plasma — lipdinys; pavidalas], bakterijos Mycoplasmataceae; mažiausios iš visų žinomų ląstelių; parazitinės rūšys sukelia žmogaus, augalų, gyvulių ir paukščių ligas, saprofitinės rūšys veisiasi dirvožemyje, mėšle.

mikorizė [mykēs + gr. rhiza — šaknis], gryb(a)šaknė — abipusiškai naudinga augalų šaknų simbiozė su grybais; augalai iš grybų gauna tirpių azoto junginių ir fiziologiškai aktyvių medžiagų, grybai iš augalų — angliavandenių, vitaminų.

mikotoksinai [mykēs + ↗ toksinai], kai kurių grybų gaminamos nuodingos medžiagos.

mikotròfin‖is [↗ mikotrofija], grybamitis — susijęs su grybais, mintantis grybų padedamas, pvz., ~iai augalai, ~ė augalų mityba.