mimèsis ↗ mimezė.
|
||||
|
mimetizmas [gr. mimētēs — pamėgdžiotojas], biol. gyvūnų supanašėjimas (išvaizda arba elgesiu) su netinkamais maistui, nuodingais ar kitaip nuo priešų apsisaugojusiais gyvūnais, pvz., gegutės panašumas į vanagą.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Biologijos terminai |  Kategorija: M |  Peržiūrėta: 7 |  Nėra komentarų | mimèz‖ė [gr. mimēsis — sekimas], estetikoje — sekimas tikrove, bet ne kopijavimas; ~ės sąvoka aiškinama meno kilmė ir santykis su tikrove. mimika [gr. mimikos — mėgdžiojamasis]: 1. veido raumenų judesiai, išreiškiantys jausmus, nuotaikas; 2. menas reikšti jausmus ir mintis veido raumenų judesiais. mimikrija [angl. mimicry < gr. mimikos — mėgdžiojamasis], biol. individo supanašėjimas su aplinkos daiktais, kitais gyvūnais arba augalais, padedantis jam apsisaugoti nuo priešų. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Biologijos terminai | Kategorija: M | Peržiūrėta: 23 | Nėra komentarų | mimodramà [↗ mimas + ↗ drama] ↗ pantomima. mimozà [gr. mimos — keičiantis savo išvaizdą]: 1. ankštinė žolė, krūmas arba medis; paliesta suglaudžia lapus; 2. kelių akacijos rūšių, žydinčių anksti pavasarį, neteisingas pavadinimas; 3*. labai jautrus, greitai įsižeidžiantis žmogus. minà1 [pranc. mine]: 1. minosvaidžio arba kitokio negraižtvuoto beatatrankio pabūklo sprogstamasis šaudmuo; 2. sprogstamosios medžiagos pripildytas medinis, metalinis, plastikinis ar kt. medžiagos kevalas, indas (dėžė, maišas) su sprogdikliu. minà2 [pranc. mine], veido išraiška. minà3 [lot. < gr. mna], sen. Rytų valstybių (Babilonijos ir Asirijos), vėliau graikų piniginis ir svorio vienetas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai