M | Terminai.lt

Minaretas

minarètas [arabų, manara — švyturys, žibintas], aukštas, apvalaus ar daugiakampio plano bokštas su laiptais ir atvira galerija viršuje; yra prie mečetės, nuo jo kviečiami musulmonai melstis.

Minas

Minas (gr. Minos), sen. graikų mituose — dievo Dzeuso sūnus, Kretos salos karalius, po mirties tapęs vienu iš vėlių teisėjų požemio karalystėje.

Mindelis

mindelis [pagal Dunojaus intako Mindelio (vok. Mindel) pavadinimą], antrasis kvartero periodo ledynmetis Alpėse.

Mineralas

minerãlas [pranc. minéral < lot. minera — rūda], gamtinis chem. elementas arba junginys, susidaręs dėl Žemės plutoje vykstančių chem. ir fiz. procesų ir turintis tam tikrą atom. sandarą.

mineralizãcija [↗ mineralas]: 1. geol. mineralų susidarymas; miner. medžiagų telkimasis; 2. org. medžiagų virtimas neorganiniais junginiais; 3. miner. druskų įsiterpimas į augalo ląstelių sieneles, pvz., silicio oksido — į asiūklio, viksvų stiebų ląsteles, kalcio karbonato — į kai kurių dumblių ląsteles.

Mineralizatoriai

mineralizãtoriai, geol. lakios ir chemiškai aktyvios medžiagos, ištirpusios magmoje ir hidroterminiuose tirpaluose; padeda kristalizuotis magminių uolienų mineralams ir rūdoms.

Mineralogija

mineralògija [↗ mineralas + ↗ …logija], mokslas, tiriantis mineralus, jų sudėtį, struktūrą, savybes, susidarymo bei kitimo procesus ir sąlygas.

Minerva

Minèrva, romėnų išminties deivė, mokslo, meno ir amatų globėja.

Minezingeris

minezingeris [vok. Minnesinger < Minne — meilė + Singer — dainius], vid. amžių klajojantis vok. dvaro poetas, kuriantis ir dainuojantis dainas apie meilę ir riterių žygius.

Mini

mini [lot. mini(malis) — mažiausias]: 1. labai trumpų moterų drabužių tipas; 2. mažas, mažų matmenų.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z