|
-> miniatiūrà [it. miniatura < lot. minium — cinoberis (raudoni dažai, senovėje vartoti didžiosioms knygų raidėms spalvinti)]: 1. mažos apimties, maksimaliai glaustas lit. kūrinys, realizuojantis tokius žanrinius struktūrinius principus, kurie ppr. reprezentuojami didesnės apimties kūriniuose, pvz., apsakyme, pjesėje; 2. rankraštinės knygos iliustracija; 3. mažo formato tapytas paveikslėlis; 4. nedidelė muz. pjesė; 5*. smulkus, kruopščiai padarytas daiktas.
miniatiurinis: 1. mažas, smulkus; 2. susijęs su miniatiūra, pvz., Δ portretas.
minimãksas [lot. minimum — mažiausia + maximum — didžiausia], mat. reiškinys f (x, y), nusakantis funkcijos f (x, y) maksimumo aibėje X minimumą aibėje Y.
minimalizmas [↗ minimalus], XX a. II pusės modernistinės dailės kryptis; būdinga racionalumas, maksimaliai supaprastintos (dažnai geometrizuotos) formos, objekto struktūros išryškinimas.
-> minimalùs [lot. minimalis], mažiausias.
minimètras [↗ mini + ↗ …metras], mechaninis svirtinis matavimo prietaisas mažiems ilginiams matmenims arba poslinkiams matuoti; matavimo stiebelis, per svirtį sujungtas su rodykle.
minimizãcija [↗ minimumas], log. išraiškų supaprastinimas, iš esmės nepakeičiant išraiškos prasminio turinio.
minimizúoti [↗ minimumas]: 1. supaprastinti log. išraišką; 2. mat. rasti funkcijos minimumą.
minimumas [lot. minimum — mažiausia]: 1. mažiausias dydis, skaičius, kiekis; 2. mat. funkcijos mažiausia reikšmė tam tikroje funkcijos argumento aplinkoje; 3. žemo atmosferos slėgio sritis.
-> minininkas [↗ mina 1]: 1. inžinerijos kariuomenės karys, specialistas išdėstyti minas arba padaryti jas nepavojingas; minuotojas; 2. karo laivas, pritaikytas kovoti minomis.
|
|
Naujausi komentarai