magistras [lot. magister — viršininkas, mokytojas]: 1. sen. Romoje — kai kurių pareigūnų titulas; 2. Bizantijos imperijoje — aukštas rūmų valdininko titulas; 3. V. Europoje vid. amžiais — katalikų bažnyčios riterių ↗ ordino (2) viršininkas; 4. vid. amžiais — septynių laisvųjų menų (humanitarinių mokslų) dėstytojas; 5. mokslo laipsnis, teikiamas JAV, D. Britanijos ir kt. šalių aukštųjų mokyklų fakultetų (išskyrus teisės ir medicinos) absolventams, turintiems bakalauro laipsnį, išėjusiems 1—2 m papildomą kursą, išlaikiusiems egzaminus ir apgynusiems disertaciją.
Leave a Reply