metatònija [↗ meta… + gr. tonos — kirtis, priegaidė]: 1. priegaidžių kaita toje pačioje skirtingų bendrašaknių žodžių arba žodžio formų morfemoje, pvz., „plaũkia” ir „pláukioja”; 2. kirčio vietos kaita toje pačioje morfemoje, pvz., „kùbilas” ir „kubilius”.
Leave a Reply