monòdija [gr. monōdia < mono — vienas + ōdē — giedojimas]: 1. sen. Graikijoje — vieno dainininko dainavimas su muz. instrumento pritarimu arba be jo; 2. XVI a. solo dainavimas su muz. instrumentų pritarimu; natose pritarimas buvo užrašomas generalboso sistema; skiriama rečitatyvinė ir naujojo stiliaus Δ.
Leave a Reply