Motyvacija

motyvãcija: 1. tam tikro elgesio, veiksmų, tikslingos veiklos skatinimas, kurį sukelia įv. motyvai; 2. lingv. fonetinė Δ — fonetinis žodžio panašumas į nekalbinius garsus, susijusius su žymimuoju dalyku, pvz., kukuoti, zyzti; morfologinė (arba darybos) Δ — pagrįstas žodžio garsinės išraiškos parinkimas jo turiniui, pvz., „lesalas”, „lesinti”, „lesintojas” — iš „lesti”; semantinė Δ — naujos (metaforinės arba metoniminės) reikšmės atsiradimas, vartojant žodį perkeltine reikšme, pvz., „avinas” — žioplys, avigalvis.