mumifikãcija [↗ mumija + lot. facio — darau]: 1. vaisių, sėklų arba vegetatyvinių augalo dalių virtimas mumija — kietu, raukšlėtu kūnu, kuriame žiemoja ligos sukėlėjo grybiena; 2. lavono arba nekrozuotų gyvo organizmo dalių išdžiūvimas; 3. paleontologijoje — žuvusių augalų ir gyvūnų išdžiūvimas (bet nesuakmenėjimas), virtimas mumijomis.
|
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 8 | 
Leave a Reply