nekròzinis, susijęs su nekroze, pvz., Δ audinys.
|
||||
nekròzinis, susijęs su nekroze, pvz., Δ audinys. nektãras [gr. nektar]: 1. sen. graikų mitologijoje — Olimpo dievų gėrimas, teikęs jiems amžiną jaunystę ir nemirtingumą; 2. saldus skystis, kurį išskiria augalų (ypač medingųjų) nektarinės (žiedų liaukos). nektarinas [↗ nektaras], persiko vaisius plika, lygia odele ir nuo kauliuko atsiskiriančių minkštimu, pvz., ananasinis, Riverso ankstyvasis. nektãrinė, žiedinių augalų išorinės sekrecijos liauka, išskirianti nektarą. nektarinijos, žvirbliniai paukščiai Nectariniidae; gyvena P. r. Azijoje, Afrikoje, Australijoje; daugelis minta nektaru. nektònas [gr. nēkton — plaukiojantis], aktyviai plaukiojančių ir srovės jėgą įveikiančių vandens gyvūnų visuma. nèlma, lašišinė žuvis Stenodus leucichthys nelma; gyvena Arkties vandenyno baseino upėse ir ežeruose; verslinė. nemãtikas [gr. nēma (kilm. nēmatos) — siūlas], fiz. skystasis kristalas, susidedantis iš siūlo pavidalo darinių, matomų per poliarizacinį mikroskopą. nematocidai [↗ nemato(dai) + lot. caedo — žudau], chemikalai augalų parazitams nematodams naikinti; nuodingi. nematocistos [nēma (kilm. nēmatos) + gr. kystis — pūslė, maišas], duobagyvių dilgiosios ląstelės. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai