neònas [gr. neos — naujas], chem. elementas Ne, atom. Nr. 10; inertinės dujos.
|
||||
neònas [gr. neos — naujas], chem. elementas Ne, atom. Nr. 10; inertinės dujos. neoplasticizmas [pranc. néoplasticisme < ↗ neo… + gr. plastikos — vaizduojamasis], XX a. 2—3 dešimtmečio modernistinės dailės (daugiausia tapybos) kryptis; geom. abstrakcionizmo atmaina; atsisakoma vaizduojamosios dailės elementų, kiekvieno daikto arba reiškinio esmė perteikiama horizontalių ir vertikalių linijų, spalvotų plokštumų kombinacijomis. neoplatònikas, neoplatonizmo šalininkas. neoplatonizmas [↗ neo… + ↗ platonizmas], idealistinė vėlyvosios antikos filos. kryptis, III—VI a. paplitusi Romos imperijoje. neoplãzija [↗ neo… + gr. plasis — susidarymas; čia: auglys]: 1. naujo audinio susidarymas (iš kito); 2. naviko susidarymas. neoplazmà [↗ neo… + gr. plasma — lipdinys, darinys], navikas, bet koks nenormalus naujo audinio susidarymas. neopozityvizmas [↗ neo…+ ↗ pozityvizmas], viena pagrindinių XX a. idealistinės filosofijos krypčių, svarbiausiu uždaviniu laikanti mokslo ir kalbos, kuria jos reiškiamos, tyrimą. neoprènas [↗ neo… + ↗ (chloro)prenas], chloropreno kaučiuko, gaminamo JAV, prek. pavadinimas. neorealizmas [↗ neo… + ↗ realizmas]: 1. idealistinės filosofijos kryptis, grindžiama empirizmo metodologija; atsirado XX a. pr. Anglijoje; 2. XX a. 5—6 dešimtmečių it. kino, literatūros ir dailės srovė, susijusi su antifašistiniu judėjimu ir gyvenimo demokratizavimo pokario laikotarpio tendencijomis; būdinga socialinė ir karo tematika, publicistiškumas, dokumentiškumas, darbo žmonių gyvenimo vaizdai, aktyvaus demokratinių ir revoliucinių pažiūrų herojaus kėlimas. neorenesánsas [↗ neo… + ↗ renesansas], XVIIIa. literatūros ir dailės, XIX—XX a. architektūros kryptis, imituojanti renesanso meno formas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai