neuroglijà [↗ neuro… + gr. glia — klijai], žmogaus ir gyvūnų nervinis audinys, užpildantis tarpus tarp neuronų kūnų ir jų ataugų.
|
||||
|
neurohumorãlin‖is [↗ neuro… + ↗ humoralinis], nervinis ir humoralinis; ~ė reguliacija — organizmo fiziol. ir biochem. procesų koordinavimas — bendra nervų sistemos ir biologiškai aktyvių medžiagų (hormonų, hormonoidų, mediatorių) veikla.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Biochemijos terminai, Chemijos terminai, Fiziologijos terminai |  Kategorija: N |  Peržiūrėta: 20 |  Nėra komentarų | neurolemà [↗ neuro… + gr. lemma — odelė], nervinės skaidulos dangalas. neurolèptikai [↗ neuro… + gr. lēptikos — gebantis griebti], psichotropiniai vaistai; slopina centrinę nervų sistemą, šalina psichinės veiklos sutrikimus (baimę, haliucinacijas, agresyvumą). neurològija [↗ neuro…+ ↗ …logija], mokslas apie nervų sistemos struktūrą ir funkcijas. neuromà [gr. neuron — gysla; čia nervas]: 1. navikas, susidaręs daugiausia iš nervinio audinio; 2. nervinio audinio išvešėjimas nervo perpjovimo (per amputaciją) arba nutrūkimo (per traumą) vietoje. neurònas [gr. neuron — gysla, nervas], nervinė ląstelė su ataugomis (aksonu ir dendritais). neuropãtija [↗ neuro… + gr. pathos — liga], nervų, ypač autonominės nervų sistemos, liga. neuropatològija [↗ neuro… + ↗ patologija], mokslas apie nervų sistemos ligas ir jų gydymą. neuroplègikai [↗ neuro… + gr. plēgē — smūgis] ↗ neuroleptikai. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai