N | Terminai.lt

Neuropsichologija

neuropsichològija [↗ neuro… + ↗ psichologija], psichol. šaka, tirianti psichinių funkcijų mechanizmus ir jų lokalizaciją smegenyse.

Neurosekrecija

neurosekrècija [↗ neuro… + ↗ sekrecija], biologiškai aktyvių medžiagų (neurosekretų) — neurohormonų ir mediatorių išskyrimas iš nervinių ląstelių į kraują.

Neurotomija

neurotòmija [↗ neuro… + ↗ …tomija], nervo perpjovimo operacija.

Neurozė

neuròzė [gr. neuron — gysla; čia: nervas], lėtinis aukštosios nervinės veiklos sutrikimas.

nèurulė [gr. neuron — gysla; čia: nervas], žmogaus ir chordinių gyvūnų gemalo vystymosi stadija (po gastrulės); šioje stadijoje iš gemalo ektodermos ima skirtis nervinė plokštelė — nervų sistemos užuomazga.

Neuruliacija

neuruliãcija [↗ neurulė], žmogaus ir chordinių gyvūnų gemalo nervinio vamzdelio formavimasis iš nervinės plokštelės neurulės stadijoje.

Neustonas

neustònas [gr. neuston — gebantis plaukioti], vandens organizmų, gyvenančių vandens plėvelės paviršiuje, visuma.

Neutralitetas

neutralitètas [vok. Neutralität < lot. neutralis — niekatras]: 1. tarptautinis teisinis valstybės statusas, susijęs su jos politika nedalyvauti kt. valstybių. kare, o taikos metais — kar. sąjungose arba blokuose; 2*. nesikišimas į svetimus reikalus.

Neutralizacija

neutralizãcija [↗ neutralus], darymas(is) ko nors neutralaus: 1. tarptautinės sutarties nustatytas teritorijos arba jos dalies teis. režimas, draudžiantis joje statyti kar. įtvirtinimus, steigti užsienio kar. bazes; 2. tam tikros valstybės neutraliteto paskelbimas; 3. chem. tirpalo rūgštingumo mažinimas bazėmis arba šarmingumo mažinimas rūgštimis; 4. lingv. kalbinės opozicijos (dažn. fonologinės) išnykimas tam tikroje pozicijoje, pvz., rusų k. fonemų „o” ir „a” neskyrimas nekirčiuotuose skiemenyse: „нoгa” (tariama „нaгá” — koja ir „нaгá”— nuoga).

Neutralizmas

neutralizmas [↗ neutralus], valstybės, kuri laikosi neutraliteto, užsienio politika.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z