nitrilai, org. junginiai, turintys molekulėje nitrilo grupę — CN; vandenilio cianido rūgšties dariniai.
|
||||
nitrilai, org. junginiai, turintys molekulėje nitrilo grupę — CN; vandenilio cianido rūgšties dariniai. nitrinti, įjungti nitrogrupę — NO2 į org. junginio molekulę. nitritai, nitritinės rūgšties HNO2 druskos, pvz., kalio nitritas KNO2. nitro… [gr. nitron — salietra, soda, t.y. azoto rūgšties druska], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su azoto rūgštimi, su azotu. nitrobaktèrijos.[↗ nitro… + ↗ bakterijos], nitratinės bakterijos; oksiduoja nitritus ir nitratus. nitrobenzòlas [↗ nitro… + ↗ benzolas], aromatinis nitrojunginys C6H5NO2; aliejaus konsistencijos nuodingas skystis. nitroceliuliòzė [↗ nitro… + ↗ celiuliozė], celiuliozės nitratai. nitrocementãvimas [↗ nitro… + ↗ cementavimas], metalo (plieno, ketaus) dirbinių paviršiaus įsotinimas anglimi ir azotu difuzijos būdu, kad padidėtų atsparumas korozijai ir dilimui. nitroflai [↗ nitro… + ↗ …filas] ↗ nitrofitai. nitrofitai [↗ nitro… + ↗ …fitas], azotamėgiai augalai, gerai augantys dirvožemiuose, kuriuose gausu nitratų. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai