Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Niveliacija

niveliãcija [↗ niveliuoti], Žemės paviršiaus taškų aukščių nuo lygio paviršiaus arba nuo sąlyginio pradinio taško radimas.

Niveliuoti

niveliúoti [pranc. niveler — išlyginti]: 1. geod. nustatyti dviejų ar daugiau Žemės paviršiaus taškų aukščių skirtumą; 2*. sulyginti, pašalinti skirtumus, suvienodinti.

Nivelyras

nivelỹras [↗ niveliuoti], geod. prietaisas Žemės paviršiaus taškų aukščių skirtumams nustatyti ir horizontaliems paviršiams žymėti.

Nivozas

nivòzas [pranc. nivôse < lot. nivosus — sniegingas], Prancūzijoje — 1793 įvesto revoliucinio kalendoriaus IV mėnuo (XII.21—23 — I.19—21).

No

no [jap.], jap. tradicinio teatro rūšis; sieja vokalinės ir instrumentinės muzikos, choreografijos, deklamacijos elementus; vaidyba sąlygiška, be dekoracijų ir grimo; pagrindinės išraiškos priemonės: kaukė (ją dėvi 1 aktorius) ir vėduoklė.

Nobelis

nòbelis [pagal šved. inžinieriaus A. Nobelio (Nobel) pavardę], radioaktyvus dirbtinis elementas No, atom. Nr. 102.

Nobiliai

nòbiliai [lot. nobilis — kilmingas]: 1. sen. Romos patricijų ir plebėjų diduomenės atstovai, turėję valst. valdžią; 2. vid. amžiais — kilmingi žmonės, didikai; 3. popiežiaus garbės gvardija.

Nobilitacija

nobilitãcija [lot. nobilitatio], V. Europoje feodalizmo laikais — pareigų paaukštinimas.

Nobilitetas

nobilitètas [lot. nobilitas (kilm. nobilitatis) — diduomenė], sen. Romos privilegijuota, uždara socialinė grupė (žymių patricijų ir plebėjų šeimos).

Noblesse oblige

noblesse oblige [sk. nobles oblyž; pranc.], padėtis (aukšta) įpareigoja.