nomenklatūrà [lot. nomenclatura — vardų sąrašas]: 1. kurioje nors mokslo, meno, technikos srityje vartojamų pavadinimų (terminų) visuma; 2. kurios nors liaudies ūkio šakos arba įmonės gaminamų materialinių gėrybių sąrašas; 3. įmonės buh. sąskaitų sąrašas.
|
||||
|
nominãcija [lot. nominatio]: 1. vadinimas, žymėjimas, įvardijimas; 2. paskyrimas į tarnybą, eiti kokias nors pareigas. nominãcin‖is [↗ nominacija], lingv. įvardijamasis, pvz., ~ė reikšmė (žodžio reikšmė, kuri įvardija daiktą, leidžia jį išskirti iš kt. daiktų, pvz., sakydami „beržas”, atskiriame jį nuo „ąžuolo”, „pušies”, „alksnio” ir kt. medžių). nominãlas [lot. nominalis — vardinis]: 1. oficialus vertybinio popieriaus arba monetos vertės ženklas; 2. kaina, pažymėta ant prekės arba kainoraštis. nominãlinis, įvardytasis, pažymėtasis, nustatytasis, vardinis; susijęs su nominalu. nominalizmas [↗ nominalus]: 1. vid. amžių filos. kryptis, teigianti, kad sąvokos (universalijos) tėra bendrieji vardai įv. daiktams ir jų savybėms žymėti; 2. buržuazinė pinigų teorija, neigianti jų prekinę prigimtį.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Filosofijos terminai |  Kategorija: N |  Peržiūrėta: 4 |  Nėra komentarų | nominalùs [lot. nominalis — vardinis]: 1. ↗ nominalinis; 2. formalus, esantis tik popieriuje, neatliekantis savo paskirties, funkcijų. nominatỹvas [lot. (casus) nominativus < nomino — vadinu], vardininko linksnis. nominatỹvin‖is [↗ nominatyvus]: 1. pavadinamasis; vart. daiktams, reiškiniams, ypatybėms, veiksmams pavadinti, žymėti; 2. susijęs su vardininko linksniu, pvz., ~ė sakinio konstrukcija, kuriai būdinga vardininko ir galininko linksnio priešprieša, kai nėra ergatyvinio linksnio. nominatyvùs [lot. nominativus], įvardijantis, pavadinantis. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai