nominúoti [lot. nominare]: 1. įvardyti, pavadinti; 2. skirti kurioms nors pareigoms.
|
||||
nominúoti [lot. nominare]: 1. įvardyti, pavadinti; 2. skirti kurioms nors pareigoms. nomofilaksas [gr. nomophylax — įstatymų saugotojas], sen. graikų valdininkas, kuris žiūrėdavo, kad įstatymai būtų tiksliai aiškinami ir vykdomi. nomogenèzė [gr. nomos — dėsnis + ↗ …genezė], antidarvinistinė gyvosios gamtos vystymosi koncepcija, aiškinanti, kad organizmų evoliucija vyksta dėl juose esančių vidinių priežasčių. nomogrãfija [nomos + ↗ …grafija], nomogramų sudarymo ir naudojimo mat. teorija. nomogramà [nomos + ↗ …grama], funkcinį ryšį vaizduojantis brėžinys, iš kurio neskaičiuojant randamas apytikslis sprendinys. nomokanònas [gr. nomokanōn < nomos — įstatymas + kanōn — taisyklė], Bizantijos kanonų teisės rinkinys, kurį sudaro imperatorių nutarimai dėl bažnyčios ir bažn. kanonai. nomokrãtija [gr. nomos — įstatymas + kratos — valdžia], valstybės valdymo sistema: valstybės gyvenimas tvarkomas tik pagal įstatymus; įstatymų valdžia, jų gerbimas. nomològija [gr. nomos — dėsnis + ↗ …logija], mokslas, nustatantis tikrovės dėsnius. nomològinis [↗ nomologija], susijęs su mokslo dėsniais. nomomãchas [gr. nomos — įstatymas + machē — kova], įstatymų priešininkas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai