narãcija [lot. narratio], epinių kūrinių struktūros pagrindas — pasakojimas, pasakojimo būdas.
|
||||
narãcija [lot. narratio], epinių kūrinių struktūros pagrindas — pasakojimas, pasakojimo būdas. narcisizmas, med. lytinis iškrypimas, kuriam būdinga savęs įsimylėjimas; pavadintas pagal sen. graikų mitologijos personažo Narcizo vardą. Narcizas (gr. Narkissos), sen. graikų mitologijos personažas — jaunuolis, pamilęs savo atvaizdą šaltinyje, nuo tos meilės sunykęs ir dievų paverstas gėle. narcizas1 [↗ Narcizas], savimi besigėrintis, save įsimylėjęs žmogus. narcizas2, daugiametis svogūninis augalas Narcissus; savaime auga daugiausia Viduržemio pajūrio šalyse; auginamas daugelyje šalių gėlynuose, šiltnamiuose. narcizmas ↗ narcisizmas. nárd‖as [gr. nardos]: 1. daugiametė kvapi žolė Nardostachys; auga Himalajuose; 2. kvapi medžiaga, gaunama iš ~o šakniastiebių. nargile [turkų k. nargile < persų k. nargil — kokoso riešutas; anksčiau iš jo gamintas prietaiso dubuo], Rytų kraštų rūkomasis prietaisas, panašus į kaljaną, tik vietoj vamzdelio naud. ilgas vamzdis. narkoanãlizė [gr. narkē — sustingimas + ↗ analizė], psichoanalizės būdas — pacientas tiriamas po to, kai išgeria raminamųjų arba migdomųjų vaistų. narkolèpsija [narkē + gr. lēpsis — priepuolis], staigūs miego priepuoliai, užeinantys dažn. sergant kai kuriomis smegenų ligomis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai