nòmos ↗ nomas2.
|
||||
nòmos ↗ nomas2. nomotètin‖is [gr. nomothetikos — susijęs su įstatymų leidimu], nustatantis įstatymus, dėsnius; ~iai mokslai — mokslai, formuluojantys dėsnius. non bis in idem [lot. ne du kartus už tą patį], negalima du kartus bausti už tą patį dalyką. non licet [lot.], neleistina, nedera, netinka. non liquet [sk. non likvet; lot.], neaišku, neįrodyta (formulė, kuria teisėjas susilaikydavo nuo sprendimo jam neaiškioje byloje). non possumus [lot.], negalime (griežtas neigiamas atsakymas). nonà [lot. devinta]: 1. muz. intervalas, apimantis 9 diatoninės gamos laipsnius; žymima skaitmeniu 9; būna mažoji (6 tono apimties) ir didžioji (7 tonų); 2. viršutinis (penktasis) nonakordo garsas; 3. lit. 9 eilučių strofa. nonakòrdas [↗ nona + ↗ akordas1], tercinės sandaros akordas, susidedantis iš 5 garsų; žymimas skaitmeniu 9. nonètas [it. nonetto < lot. nonus — devintas]: 1. 9 muz. atlikėjų (dažn. instrumentininkų) ansamblis; 2. muz. kūrinys 9 atlikėjams, kuriamas dažn. styginiam kvartetui arba kvintetui ir mediniams pučiamiesiems instrumentams. nònijus [pagal portug. išradėjo P. Nunjo (Núñez) pavardės lot. formą Nonius], matavimo įtaiso pagalbinė skalė, leidžianti tiksliai apskaičiuoti pagr. skalės padalos dalis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai