numerãtorius [lot. numerator — skaičiuotojas], prietaisas skaičiams žymėti dokumentuose.
|
||||
numerãtorius [lot. numerator — skaičiuotojas], prietaisas skaičiams žymėti dokumentuose. nùmeris [lot. numerus — skaičius]: 1. skaitmuo, rodantis daikto vietą tokių pat daiktų eilėje; šiuo skaitmeniu pažymėtas daiktas; 2. daikto registravimo ženklas, pvz., etiketė, žetonas, su eilę žyminčiu skaitmeniu; 3. atskiras kambarys (butas) viešbutyje; 4. savarankiškas koncerto, vaidinimo epizodas. numerúoti [lot. numerare], žymėti skaičiais, dėti eilės tvarka vieną paskui kitą numerius. numizmãtas, asmuo, kuris domisi numizmatika, sen. monetų arba medalių rinkėjas, jų žinovas. numizmãtika [pranc. numismatique < lot. numisma < gr. nomisma — moneta], pagalbinė ist. mokslo šaka, tirianti monetas, jų kalimo istoriją, pinigų apyvartą. numulitai [lot. nummulus — monetėlė], iškastiniai jūriniai pirmuonys Nummulites; gyveno nuo mezozojaus pabaigos iki kainozojaus pradžios Eurazijoje, Afrikoje ir Amerikoje; iš jų susidarė numulitinės klintys. nunatãkas [< eskimų k.], uolėta kalnų viršūnė, iškilusi virš kontinentinio ledyno paviršiaus. nunciatūrà [it. nunziatura]: 1. Vatikano diplomatinė atstovybė užsienio valstybėje; 2. nuncijaus pareigybė; nuncijaus pareigų ėjimo laikotarpis; 3. nuncijaus įstaiga. nùncijus [lot. nuntius — pasiuntinys], nuolatinis diplomatinis Vatikano atstovas užsienio valstybėje, atitinkantis kt. valstybių diplomatinių atstovų — ambasadorių klasę. nunkupãcija [lot. nuncupatio]: 1. vadinimas, pavadinimas; 2. iškilmingas pasižadėjimas, įžadai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai