narkològija [↗ narko(tikai) + ↗ …logija], mokslas apie piktnaudžiavimo narkotikais pasekmes ir narkomanų gydymą.
|
||||
narkològija [↗ narko(tikai) + ↗ …logija], mokslas apie piktnaudžiavimo narkotikais pasekmes ir narkomanų gydymą. narkomãnas [↗ narko(tikai) + ↗ …manas], vartojantis narkotikus, sergantis narkomanija. narkomãnija [↗ narko(tikai) + ↗ …manija], liga, kuri reiškiasi įpročiu nuolat vartoti narkotikus. narkòtikai [gr. narkōtikos — stingdantis, apsvaiginantis]: 1. medžiagos, slopinančios žmogaus ir gyvūnų centrinę nervų sistemą ir sukeliančios narkozę; 2. medžiagos, pvz., hašišas, opijus, alkoholiai, kurių dažnas vartojimas sukelia narkomaniją. narkotinas [↗ narkotikai], opijaus alkaloidas; malšina skausmą, migdo, sukelia euforiją. narkòtin‖is, sukeliantis narkozę, pvz., ~iai preparatai. narkòzė [gr. narkōsis — sustingimas], dirbtinis ligonio užmigdymas, kad nejaustų skausmo; sukeliama prieš operaciją, įleidžiant į organizmą narkotinių medžiagų. naròdnikas [rus. narodnik — liaudininkas], Rusijoje — XIX a. II pusės nekilmingosios inteligentijos judėjimo dalyvis; narodnikystės skelbėjas ir šalininkas. narodnikỹstė, Rusijoje — XIX a. visuomeninė politinė srovė, valstietiškoji utopinio socializmo atmaina. nárteksas [gr. narthex — dėžutė], keturkampis atviras arba dengtas sen. krikščionių ir bizantinės šventyklos prieangis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai