nùsas [gr. nus — protas, mintis], sen. graikų filosofijoje — dvasia, intelektas, pažinimo galia, pasaulio tvarkos, dėsningumo pagrindas.
|
||||
nùsas [gr. nus — protas, mintis], sen. graikų filosofijoje — dvasia, intelektas, pažinimo galia, pasaulio tvarkos, dėsningumo pagrindas. nutãcija [lot. nutatio — lingavimas, svyravimas]: 1. laisvai sukančiosi kūno ašies virpėjimas, svyravimas; 2. astr. maži periodiniai Žemės sukimosi ašies (ir dangaus ašies) virpesiai, svyravimai; 3. augalų augančių organų viršūnių sukimasis dėl nevienodo augimo greičio; 4. med. nevalingas galvos lingavimas. nùtas [tot. nochut], vienmetis ankštinis maistinis augalas Cicer arietinum; auga Vid. Azijoje. nùtrija [isp. nutria], graužikas Myocastor coypus; gyvena P. Amerikos pietuose; dėl vertingo kailio aklimatizuota Prancūzijoje, D. Britanijoje, Jugoslavijoje, JAV, TSRS (ir Lietuvoje). nuvistorius [it. nouvo — naujas + vista — vaizdas], miniatiūrinė elektroninė lempa (triodas, tetrodas), vart. iki 800 MHz dažnio el. virpesiams stiprinti. nuvorišas [pranc. nouveau riche — naujas turtuolis], žmogus, praturtėjęs iš spekuliacijų, iškilėlis. nyčizmas, vok. filosofo F. Nyčės (Nietzsche; 1844—1900) ir jo pasekėjų filos. pažiūros. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai