Neutralus

neutralùs [lot. neutralis < neuter — nei vienas, nei kitas; nė vienas iš dviejų], nedalyvaujantis ginče, kovoje; nesąveikaujantis, neveiklus: 1. išlaikantis politikos neutralitetą; 2. chem. nesukeliantis nei rūgščios, nei šarminės reakcijos; 3. fiz. neelektringas, neįelektrintas; 4. lingv. neturintis stilistinio emocinio atspalvio, pvz., valgyti, palyginti su ėsti, triaukšti, maumoti.