Okeanidės [gr. Okeanides], sen. graikų jūrų nimfos, Okeano dukterys.
|
||||
Okeanidės [gr. Okeanides], sen. graikų jūrų nimfos, Okeano dukterys. okeanogrãfija [↗ okeanas + ↗ …grafija]: 1. ↗ okeanologija; 2. okeanologijos ir hidrografijos šaka, tirianti konkrečių vandenynų dalių vandens fiz. ir chem. savybes, procesus, reiškinius. okeanològija [↗ okeanas + ↗ …logija], mokslas, tiriantis jūrų ir vandenynų fiz., chem., geol. ir biol. procesus. okliùzija [lot. occlusio — uždarymas, paslėpimas]: 1. chem. dujų susigėrimas į kietojo kūno tūrį; 2. šilto ir šalto atmosferos frontų susilietimas (ciklono vystymosi procese — brandaus ciklono stadija); ciklono okliūzija; 3. med. užakimas, nepraeinamumas, pvz., žarnyno Δ; 4. sankanda — sandariai suglaustų viršutinių ir apatinių dantų eilių tarpusavio padėtis. oks… ↗ oksi… oksalãtai [gr. oxalis — rūgštynės], oksalo rūgšties druskos ir esteriai. oksalùrija [oxalis + gr. uron — šlapimas], oksalatų (ypač kalcio oksalato) padaugėjimas šlapime. oksazinas, heterociklinis org. junginys C4H5NO; dažų, vaistų insekticidų gamybos žaliava. oksi… [oxy(genium) — lot. deguonies pavadinimas, gr. oxys — rūgštus], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su deguonimi; su rūgščia terpe. oksibiòntai [↗ oksi… + ↗ biontas], organizmai, kitaip ↗ aerobai. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai