oksidãcija [pranc. oxydation < oxyde — oksidas], deguonies jungimosi su kt. medžiaga reakcija.
|
||||
oksidãcija [pranc. oxydation < oxyde — oksidas], deguonies jungimosi su kt. medžiaga reakcija. oksidai [pranc. oxydes < oxygene—deguonis], chem. elementų junginiai su deguonimi, pvz., aliuminio oksidas Al2O3. oksidãtorius, medžiaga, sukelianti oksidaciją. oksidãzė, fermentas, per oksidacijos ir redukcijos reakcijas paimantis iš oksiduojamo junginio vandenilį ir atiduodantis jį oro deguoniui. oksidimètrija [↗ oksid(acija) + ↗ …metrija], chem. analizės metodas, kitaip ↗ redoksimetrija. oksidúoti [pranc. oxyder], padengti metalų arba jų lydinių paviršių oksidų plėvele. oksifèras [↗ oksi… + ↗ fer(it)as] ↗ feritas. oksigenãzė [oxygenium — lot. deguonies pavadinimas], fermentas, katalizuojantis org. junginių oksidaciją, įjungdamas į jų molekules deguonies atomus. oksigenoterãpija [oxygenium + ↗ terapija], gydymas deguonimi. oksihemoglobinas [↗ oksi… + ↗ hemoglobinas], nepatvarus hemoglobino junginys su mol. deguonimi; susidaro kvėpuojant plaučių kapiliaruose; su krauju pasiekęs organizmo audinius, skyla ir aprūpina juos deguonimi. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai