Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Oksilikvitas

oksilikvitas [↗ oksi… + lot. liquidus — skystas], sprogstamoji medžiaga iš skystu deguonimi įmirkytų pjuvenų, medžio anglies.

Oksilitas

oksilit‖as, chem. medžiaga, turinti natrio peroksido; ~u valomas oras.

Oksilofitai

oksilofitai [↗ oksi… + gr. ilys — dumblas + ↗ …fitas], aukštapelkių, labai rūgščių dirvožemių augalai, pasitenkinantys labai mažu kalcio kiekiu.

Oksimoronas

oksimoronas [gr. oxymōron — sąmojingai kvaila], objekto apibūdinimas jo įprastinei sampratai prieštaraujančiais požymiais, ppr. epitetas, logiškai nesuderinamas su pažymimuoju žodžiu, pvz., „skaudus džiaugsmas”.

Oksitankas

oksitánkas [↗ oksi… + angl. tank — rezervuaras], į aerotanką panašus uždaras nutekamojo vandens biol. valymo įrenginys, į kurį vietoj oro pučiamas arba įmaišomas deguonis.

Oksitocinas

oksitocinas [gr. oxys — greitas, staigus + tokos — gimdymas], hipofizės užpakalinės dalies (neurohipofizės) hormonas; sukelia vidaus organų (ypač gimdos) lygiųjų raumenų susitraukimą.

Oksitonas

oksitòn‖as [gr. oxytonos — aukšto tono, skambus], žodis, kurio visos formos kirčiuojamos galūnėje, pvz., liet. k. įvardžiai „anas”, „katras”.

Oksiumoronas

oksiùmoronas ↗ oksimoronas.

Okso

okso… ↗ oksi…

Oksolis

oksòlis [↗ oks… + lot. oleum — aliejus], pusiau natūralus pokostas.