oligotròfai [↗ oligo… + gr. trophē — maistas], augalai, augantys mažo derlingumo dirvožemiuose.
|
||||
oligotròfai [↗ oligo… + gr. trophē — maistas], augalai, augantys mažo derlingumo dirvožemiuose. oligotròfin‖is, turintis mažai maisto medžiagų, pvz., ~iai vandenys (vandens telkiniai, turintys mažai maisto medžiagų — augalijos, gyvūnijos). oligùrija [↗ oligo… + gr. uron — šlapimas], mažas šlapimo kiekis. Olimpas (gr. Olympos), sen. graikų mitologijoje — kalnas Graikijoje (Tesalijoje), kur buvusi dievų olimpiečių buveinė. olimpas (dažn. truputį pašaipiai), žymių, viešai pripažintų poetų, rašytojų ar kitų meno šakų menininkų grupė. olimpiadà [gr. Olympias (kilm. Olympiados)]: 1. 4 metų laikotarpis tarp. sen. graikų 2 olimpinių žaidynių; 2. didžiausios tarptautinės kompleksinės sport. varžybos; olimpinės žaidynės; 3. komandinės šachmatų žaidimo pasaulio pirmenybės. olimpiẽčiai, sen. graikų dievai, gyvenę Olimpo kalne, dievo Krono vaikai; nuo mirtingųjų skyręsi abejingumu žmonių jausmams ir kančioms. olimpiẽtis: 1. sen. graikų mitologijoje — viena iš 12 svarbiausiųjų dievybių, gyvenusių Olimpe; 2. olimpinių žaidynių dalyvis; 3*. didingai ramus, išdidus, neprieinamas žmogus. olimpinis: 1. susijęs su Olimpu; 2*. didingas. olimpiònikas [gr. olympionikēs], sen. Graikijoje — olimpinių žaidynių nugalėtojas. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai