omegà [gr. ō mega — didelis, t. y. ilgas, „o”], paskutinė gr. abėcėlės raidė — Ω ω.
|
||||
|
omfãlas [gr. omphalos — bamba, vidurys, centras], sen. Graikijoje — pusapvalis akmuo Apolono šventykloje Delfuose, žymėjęs Žemės centrą. omfalotòmas [gr. omphalos — virkštelė + tomos — pjaunantis], peilis naujagimio virkštelei perpjauti. òmikron [gr. o mikron — mažasis, t. y. trumpas, „o”], penkioliktoji gr. abėcėlės raidė — O o. òmin‖is, susijęs su laidininko varža nuolatinei el. srovei, apskaičiuojamai pagal Omo dėsnį, pvz., ~ė varža, Δ kontaktas. omlètas [pranc. omelette], patiekalas iš plaktų kiaušinių, ppr. su pienu ir miltais, iškeptas keptuvėje. ommètras1 [↗ omas + ↗ metras1], Ω • m, tarptautinės vienetų sistemos savitosios (specifinės) el. varžos vienetas. ommètras2 [↗ omas + ↗ …metras], tiesioginės atskaitos matavimo prietaisas aktyvinei el. varžai matuoti. omnibùsas [lot. omnibus — visiems]: 1. daugiavietė arklių traukiama karieta keleiviams miestuose ir tarp miestų reguliariai gabenti; pirmoji visuomeninė transporto priemonė; 2. dviaukštis autobusas. omnium consensu [sk. omnijum konsensu; lot.], visiems sutinkant, visų sutikimu. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 0 | 
Naujausi komentarai