onomãstika [gr. onomastikos — vardinis]: 1. kalbotyros šaka, tirianti tikrinius vardus; 2. kurios nors kalbos tikriniai daiktavardžiai.
|
||||
|
onomatopėja [gr. onomatopoiia — žodžių kūrimas], garsų pamėgdžiojimas; žodis arba žodžiai, skambesiu (instrumentuote, ritmika) pamėgdžiojantys jais nusakomo tikrovės reiškinio (gyvosios ar negyvosios gamtos, žmonių veiklos) garsus, pvz., „mekenti”; „tuk-tuk”; „Žvangios dalgės žvangiai pjauna”.— P. Vaičiūnas. òntika [gr. on (kilm. ontos) — esantis], M. Heidegerio filosofijoje — esamybės teorija, priešpriešinama būties supratimo teorijai. òntinis, būčiai priklausantis, jai būdingas, būtiškas. ontogenèzė [on (kilm. ontos) + ↗ genezė], individualus organizmo vystymasis — visuma pakitimų nuo individo gimimo iki mirties. ontològija [on (kilm. ontos) + ↗ …logija], filosofinė būties teorija. onus probandi [lot.], įrodinėjimo našta. oocitas [gr. ōon — kiaušinis + kytos — ląstelė], žmogaus arba daugialąsčio gyvūno nesubrendusi moteriškoji lytinė ląstelė. ooforitas [gr. ōophoron — kiaušidė], moters kiaušidės uždegimas. oogãmija [ōon + ↗ …gamija], augalų ir gyvūnų lytinio dauginimosi būdas — dviejų nevienodos lyties, formos, dydžio lytinių ląstelių (gametų) susiliejimas. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 5 | 
Naujausi komentarai