Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Opalinos

opãlinos, žiuželiniai pirmuonys Opalinina; dauguma rūšių parazituoja varlių, kai kurios gyvačių ir driežų žarnyne.

Opcionas

opciònas [vok. Option < lot. optio (kilm. optionis) —pasirinkimas]: 1. išlyga jūrų transporto sutartyje apie teisę pakeisti vieną krovinį kitu arba vieną paskyrimo uostą kitu; 2. privilegija biržoje, įgyjama sumokant tam tikrą mokestį (premiją) ir leidžianti gauti prekę per tam tikrą laiką iš anksto nustatyta kaina; 3. bendrovės suteikiama teisė savo aukštesniesiems tarnautojams pirkti jos akcijas tvirta kaina.

Opera

òpera [it. opera < lot. opera — veikalas; kūrinys], sceninis muz. veikalas; dainuojama ir vaidinama su orkestro pritarimu.

Operacija

operãcija [lot. operatio — veiksmas]: 1. med. mech. poveikis audiniams ir organams gydymo ar diagnostikos tikslu; 2. kariuomenės junginių kovos veiksmai, suderinti tikslo, laiko ir vietos atžvilgiu; karo operacija; 3. skaitmeninės skaičiavimo mašinos veiksmas pagal programos komandą su duomenimis (duomeniu); 4. veiksmas arba keli veiksmai, kuriais atliekama tam tikra (finansinė, prekybinė, gamybinė) užduotis; 5. technologinio proceso dalis.

Operacinė

operãcinė, gydymo įstaigos, dažn. ligoninės, patalpa, kurioje daromos operacijos.

Operacinis

operãcin‖is, parinktas veiksmui, pvz., ~ė bazė (punktas, iš kurio aprūpinama kariuomenė, ekspedicija), susijęs su operacija.

Operacionalizmas

operacionalizmas [lot. operatio — veikimas], neopozityvistinė mokslo filosofija ir metodologija, skelbianti, kad prasmingos yra tik tiksliųjų mokslų sąvokos.

Operandas

operándas [lot. operandus — dirbtinas, atliktinas], skaičius arba kitoks duomuo, su kuriuo skaičiavimo mašina atlieka operaciją.

Operatorius

operãtorius [lot. operator — veikėjas]: 1. chirurgas, darantis operaciją; 2. filmuotojas, vienas kino arba televizijos filmo kūrėjų; 3. specialistas, techn. priemonėmis valdantis sudėtingą įrenginį, jų sistemą, gamybos ar kt. procesą; 4. mat. atvaizdis — taisyklė, kuri kiekvienam vienos aibės elementui priskiria vieną kitos aibės arba tos pačios aibės elementą; 5. algoritminės kalbos simbolis, rodantis veiksmą, kurį skaičiavimo mašina turi atlikti su operandais.

Operatyvinis

operatỹvin‖is, susijęs su kar. operacija, pvz., ~ė karyba.