operatyvùs: 1. greitai ir tiksliai veikiantis, veiksmingas; 2. sugebantis greitai, laiku susidoroti su praktiniais uždaviniais.
|
||||
|
operètė [it. operetta — maža opera], sceninis muz veikalas; žaismingo siužeto vaidinimas su muzika ir šokiais; dar vadinama muz. komedija.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Muzikos terminai |  Kategorija: O |  Peržiūrėta: 10 |  Nėra komentarų | operònas [< lot.], genų grupė, reguliuojanti fermentų sintezę ląstelėje. operúoti [lot. operari — veikti]: 1. daryti, atlikti tam tikrą, pvz., chirurginę, operaciją; 2. naudotis (samprotaujant, įrodinėjant, apskaičiuojanti, pvz., Δ mokslo žiniomis. òpidumas [lot. oppidum]: 1. sen. romėnų laikinai įtvirtintas miestas; 2. II—I a. pr. m. e. keltų tvirtovė, apjuosta akmens sienomis. òpijus [lot. opium < gr. opion — aguonų sultys], sudžiovintos neprinokusių aguonų galvučių sultys; turi įv. alkaloidų (morfino, kodeino); vart. kaip vaistas. opinija [lenk. opinia < lot. opinio — nuomonė, pažiūra], viešoji nuomonė. opiofãgas [↗ opijus + ↗ …fagas], žmogus, įpratęs vartoti opijų. opiomãnija [↗ opijus + ↗ …manija], narkomanija, kuriai būdingas liguistas potraukis vari opijų. opistodòmas [gr. opisthodomos — esantis užpakalinėje namo dalyje], sen. graikų šventyklos patalpa už naoso su atskiru išėjimu. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai