O | Terminai.lt

Optronika

optrònika [↗ opt(ika) + ↗ (elekt)ronika], elektronikos šaka, tirianti el. signalų vertimo optiniais signalais ir atvirkščiai metodus ir naudojanti juos informacijai perduoti, apdoroti ir saugoti.

Opulencija

opuleñcija [lot. opulentia], lobiai, turtai, gerovė, prabanga.

opùncija [lot. Opuntia(herba) — Opuntė žolė; pasak Plinijaus, augusi lokrų mieste Opunte (gr. Opus)], kaktusas Opuntia; plokščiais stiebais; kilusi iš Centr. Amerikos; kai kurių rūšių vaisiai valgomi; auginama kaip dekoratyvinis augalas.

Opus

opus [lot. darbas, kūrinys], terminas kompozitoriaus kūrinių chronologinei (dažn. išleidimo) eilei žymėti; vartojamas (nuo XVI a. pab.) kartu su arabiškais skaitmenimis; kai kada apima kelis vienarūšius kūrinius.

Oracija

orãcija [lot. oratio — kalba, pranešimas]: 1. sen. Graikijoje ir Romoje — apgalvota, specialiai sukonstruota (pagal retorikos principus) kalba, kuria stengiamasi įtikinti klausytojus, paveikti jų jausmus ir valią; prakalba; 2. tautosakos žanras — humoristinė prakalba, sakoma per vestuvių, kalendorinių švenčių, darbo apeigas.

Orakulas

orãkulas [lot. oraculum < oro — kalbu, prašau]: 1. sen. Rytų, graikų ir romėnų žynių pranašavimas; 2. tokių pranašavimų vieta; 3. ateitį spėjantis, pranašystę (orakulą) skelbiantis žynys.

Oralinis

orãlinis [pranc. oral < lot. os (kilm. oris) — burna], biol. nukreiptas į burnos pusę, pvz., gyvūnų Δ polius.

Oranglautai

orangláutai [< malaj.], gentys, gyvenančios Kalimantano, Sumatros, Sulavesio ir kitų Malajų salyno salų pajūryje, upių žiotyse; jūrų klajokliai, jūrų čigonai.

Orangutanas

orangutãnas [malaj. orang hutan — miško žmogus], žmoginė beždžionė Pongo pygmaeus; gyvena Kalimantano ir Sumatros salų tropiniuose miškuose; žmogaus ūgio, ilgomis rankomis.

Orantas

orántas [lot. orans (kilm. orantis) — meldžiantysis], tapyta frontaliai stovinčio žmogaus (dažn. šventojo) figūra su pakeltomis rankomis, į žiūrovą atsuktais delnais.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z