|
-> orchidėj‖os [gr. orchis — sėklidė; toks augalas (jo šakniagumbis primena sėklidę)], daugiametės žolės Orchidaceae; paplitusios beveik visuose žemynuose, ypač ekvatorinio, subekvatorinio ir tropinio klimato juostose; žiedai įv. formos, ryškių spalvų, kvapūs; daugelis ~ų yra prieskoniniai, vaistiniai, dekoratyviniai augalai.
orchitas [gr. orchis — sėklidė], vyro sėklidės uždegimas.
orchitòmija [gr. orchis — sėklidė + ↗ …tomija], sėklidės prapjovimo operacija.
òrda [< tiurkų k.]: 1. tiurkų ir mongolų tautų kar. adm. organizacija, chano vadovaujamas genčių junginys; 2. chanų būstinė (sostinė); 3*. netvarkinga, neorganizuota triukšminga minia.
-> ordãlijos [lot. ordalia < germ.], „dievo teismas” — būdas asmens kaltei išaiškinti vergovinėje ir feodalinėje visuomenėje: kaltinamasis buvo kankinamas, manant, kad, jeigu jis nekaltas, dievas turi jį apsaugoti nuo skausmų, žaizdų ir mirties.
òrderis [vok. Order < pranc. ordre < lot. ordo — tvarka, eilė]: 1. rašytinis įsakymas ar leidimas ką nors daryti; 2. archit. kompozicijos tipas, kurio svarbiausieji elementai yra kolona, kapitelis ir antablementas, proporcingai susieti pagal modulių sistemą.
ordinãcija [lot. ordinatio — sutvarkymas; paskyrimas], kai kuriose šalyse — nuo feod. laikų išlikusi paveldėjimo sistema, pagal kurią dvarą paveldi vyriausias iš gyvų mirusiojo sūnų.
ordinãlinis [lot. ordinalis — eilinis], mat. kelintinis, pvz., Δ skaičius.
ordinãras1 [lot. ordinarius — eilinis, etatinis], katalikų bažnyčios pareigūnas, vykdantis tam tikroje teritorijoje bažn. jurisdikciją, ppr. vyskupas, valdantis dieceziją.
-> ordinãras2 [lot. ordinarius — paprastas, normalus]: 1. vidutinis daugiametis vandens baseino lygis; 2. futštoko nulinė žymė.
|
|
Naujausi komentarai