Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ordinarinis

ordinãrinis [↗ ordinaras1], etatinis, užimantis etatą, pvz., Δ profesorius (užsienyje — profesorius, vadovaujantis katedrai aukštojoje mokykloje).

Ordinas

òrdinas [lot. ordo (kilm. ordinis) — tvarka, eilė, grupė]: 1. uždara katalikų vienuolių organizacija, turinti tam tikrus įstatus, pvz., dominikonų Δ, jėzuitų Δ; 2. vid. amžiais — katalikų vienuolių riterių kar. organizacija, kuri grobė ir kolonizavo svetimas žemes, pvz., kryžiuočių Δ, kalavijuočių Δ; 3. kai kurių slaptų draugijų, pvz., masonų, pavadinimas; 4. tam tikras valstybinio apdovanojimo už ypatingus nuopelnus ženklas.

Ordinatė

ordinãtė [lot. ordinatus — sutvarkytas, išdėstytas tam tikra tvarka], viena Dekarto koordinačių.

Ordinatorius

ordinãtorius [lot. ordinator — tvarkytojas, rengėjas], gydytojas, kuris dirba ligoninėje arba poliklinikoje, vadovaujamas skyriaus vedėjo; ligoninėje Δ savo žinioje dažn. turi patalpą, poliklinikoje — apylinkę.

Ordinatūra

ordinatūrà [< lot.]: 1. praktinės medicinos aspirantūros rūšis; 2. ordinatoriaus pareigos.

Ordininkas

òrdininkas, asmuo, apdovanotas ordinu.

Ordonansas

ordonánsas [pranc. ordonnance, angl. ordinance]: 1. Prancūzijoje (XII—XIX a.) ir Anglijoje (XIII—XVI a.) — karaliaus įsakas; 2. kai kurių valstybių įstatymų leidžiamųjų ir aukščiausiųjų vykdomųjų organų teis. aktas; 3. karys, paskirtas vykdyti štabo, vado arba garbės asmens pavedimus.

Ordovikas

ordòvikas [pagal Velse (D. Britanija) gyvenusios keltų genties — ordovikų — pavadinimą], Žemės geol. istorijos paleozojaus eros II periodas; per tą laikotarpį susidariusių uolienų sistema.

Oreadės

oreãdės [lot. Oreades < gr. Oreiades < gr. oros — kalnas], graikų ir romėnų mitologijoje — kalnų nimfos.

Oreofitai

oreofitai [gr. oros — kalnas + ↗ …fitas], kalnų augalai, augantys virš miškų juostos.