Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Orfa

òrfa, karpinė žuvis Leuciscus idus var. orphus; auksinė meknė; auginama tvenkiniuose ir akvariumuose.

Orfėjas

Orfėjas (gr. Orpheus): 1. sen. graikų mitologijos personažas — dainininkas, kurio dainavimas sužavėdavęs žmones ir dievus, nuramindavęs įsisiautėjusias gamtos jėgas; 2*. malonaus balso dainininkas.

Orfika

òrfika [vok. Orphika < ↗ Orfėjas], XVIII—XIX a. klavišinis muz. instrumentas (mažo fortepijono rūšis); 2—4 oktavų; vartotas akompanuoti dainininkams; skambinama pasidėjus ant kelių.

Orfizmas

orfizmas: 1. filos. rel. doktrina (pagal tradiciją siejama su Orfėju), susijusi su mistiniu Dioniso kultu, skelbianti žmogaus prigimties dvilypumą, pomirtinio pasaulio ir metempsichozės koncepcijas; 2. XX a. 2 dešimtmečio modernistinės dailės kryptis, artima abstrakcionizmui; būdinga ryškių spalvų, šviesos efektų, ritmo akcentavimas.

Organas

òrganas [gr. organon — įrankis, instrumentas]: 1. organizmo kūno dalis, turinti savitą sandarą ir atliekanti 1 arba kelias funkcijas; 2. įstaiga, organizacija, atliekanti tam tikras funkcijas kurioje nors visuomeninio gyvenimo tvarkymo srityje; 3. partijos, organizacijos, įstaigos periodinis spaudos leidinys; 4*. įrankis, priemonė.

Organicizmas

organicizmas [gr. organikos — įrankiu sukurtas]: 1. filos. pažiūra, pagal kurią, visa gamta ar jos dalys sudaro pavienes struktūras, kurios tikslingai funkcionuoja ir vystosi panašiai kaip gyvas organizmas; 2. sociologijos kryptis, aiškinanti, kad visuomenė, būdama gamtos dalis, atlieka tas pačias funkcijas kaip ir aukštesnieji gyvūnai.

Organinis

orgãninis [gr. organikos — įrankiu sukurtas]: 1. susijęs su organizmu, gyva medžiaga; 2. susijęs su organu, jo struktūra, pvz., Δ pažeidimas; 3. chem. susidedantis iš molekulių, kurių pagrindą sudaro anglies ir vandenilio atomai; susijęs su medžiagomis, sudarytomis iš tokių molekulių.

Organiškas

orgãniškas [↗ organas], vidinis, liečiantis ko esmę, pagrindą; neatsiejamai susijęs su kuo nors; savybingas organizmui.

Organizacija

organizãcija [pranc. organisation < gr. organizō — sutvarkau, surengiu]: 1. kieno nors struktūra, sandara; sistema; 2. žmonių kolektyvas, susidaręs ar sudarytas tam tikrai veiklai ar darbui; dažn. turi atskirą turtą ir valdymo organus.

Organizacinis

organizãcinis, susijęs su organizavimu, su organizacija, su ko nors rengimu, vienijimu, kūrimu, steigimu.