Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Organizatorius

organizãtorius [pranc. organisateur < gr.], asmuo, ką nors organizuojantis, rengiantis, kuriantis, steigiantis.

Organizmas

organizmas [lot. organismus < gr. organon — kūrinys, organas], gyva būtybė (žmogus, gyvūnas, augalas, mikrobas).

Organizuoti

organizúoti [pranc. organiser < gr. organizō — sutvarkau, surengiu]: 1. rengti, steigti, kurti, jungti, telkti visuomenines jėgas; 2. tvarkyti ką nors, teikti kam nors planingumo, sistemingumo.

Organogelis

organogèlis [↗ organinis + ↗ gelis], gelis, kurio dispersinė terpė yra angliavandenilinė.

Organogenai

organogènai [↗ organinis + ↗ …genas], chem. elementai (anglis, azotas, deguonis, fosforas, siera, vandenilis), iš kurių daugiausia sudarytos org. medžiagos.

Organogenezė

organogenèzė [↗ organas + ↗ …genezė], organų formavimasis ir vystymasis per organizmų filogenezę ir ontogenezę.

Organogeninis

organogènin‖is [↗ organinis + ↗ …geninis], geol. susidaręs dėl organizmų gyvybinės veiklos arba iš gyvūninių ar augalinių liekanų, pvz., ~ės uolienos, ~iai mineralai.

Organoidai

organòidai [↗ organas + gr. eidos — pavidalas], pastovios ląstelės struktūros, pvz., centrosoma, mitochondrijos, plastidės, atliekančios tam tikras gyvybines funkcijas.

Organonas

organònas [gr. organon — įrankis, instrumentas, organas], moksl. pažinimo priemonė, pagrindas; filos. istorijoje — logika (aristotelininkai, F. Bekonas).

Organoplastika

organoplãstika [↗ organas + gr. plastikē — lipdyba], plastinė operacija, per kurią dirbtinai atkuriami nesami organai, pvz., nosis.