organizãtorius [pranc. organisateur < gr.], asmuo, ką nors organizuojantis, rengiantis, kuriantis, steigiantis.
|
||||
organizãtorius [pranc. organisateur < gr.], asmuo, ką nors organizuojantis, rengiantis, kuriantis, steigiantis. organizmas [lot. organismus < gr. organon — kūrinys, organas], gyva būtybė (žmogus, gyvūnas, augalas, mikrobas). organizúoti [pranc. organiser < gr. organizō — sutvarkau, surengiu]: 1. rengti, steigti, kurti, jungti, telkti visuomenines jėgas; 2. tvarkyti ką nors, teikti kam nors planingumo, sistemingumo. organogèlis [↗ organinis + ↗ gelis], gelis, kurio dispersinė terpė yra angliavandenilinė. organogènai [↗ organinis + ↗ …genas], chem. elementai (anglis, azotas, deguonis, fosforas, siera, vandenilis), iš kurių daugiausia sudarytos org. medžiagos. organogenèzė [↗ organas + ↗ …genezė], organų formavimasis ir vystymasis per organizmų filogenezę ir ontogenezę. organogènin‖is [↗ organinis + ↗ …geninis], geol. susidaręs dėl organizmų gyvybinės veiklos arba iš gyvūninių ar augalinių liekanų, pvz., ~ės uolienos, ~iai mineralai. organòidai [↗ organas + gr. eidos — pavidalas], pastovios ląstelės struktūros, pvz., centrosoma, mitochondrijos, plastidės, atliekančios tam tikras gyvybines funkcijas. organònas [gr. organon — įrankis, instrumentas, organas], moksl. pažinimo priemonė, pagrindas; filos. istorijoje — logika (aristotelininkai, F. Bekonas). organoplãstika [↗ organas + gr. plastikē — lipdyba], plastinė operacija, per kurią dirbtinai atkuriami nesami organai, pvz., nosis. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai