Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Orientalistas

orientalistas, orientalistikos žinovas, specialistas.

Orientalistika

orientalistika [↗ orientalinis], kompleksinė mokslo šaka, tirianti Rytų (Azijos ir Š. Afrikos) šalių gamtą, istoriją, Rytų tautų buitį, religiją, kultūrą.

Orientas

orieñtas [lot. oriens (kilm. orientis)], Rytai, Rytų kraštai.

Orientuoti

orientúoti [↗ orientacija]: 1. duoti kryptį; 2. nustatyti padėtį erdvėje pasaulio šalių atžvilgiu; 3. padėti kam nors susivokti kur nors.

Orientuotis

orientúotis [↗ orientacija]: 1. atpažinti pasaulio šalis, vietovę; nustatyti savo buvimo vietą; 2*. susivokti aplinkoje ir aplinkybėse; 3*. numatyti veiklos kryptį.

Orientyras

orientỹras, pasirinktas žymus, gerai matomas vietovės daiktas, pagal kurį galima orientuotis, nurodyti ko nors buvimo vietą, kryptį ir padėtį.

Oriflama

oriflamà [pranc. oriflamme < lot. aurum — auksas + flamma — liepsna]: 1. vid. amžių Prancūzijos karaliaus vėliava; 2. didelė vėliava, pakabinta ant virvės, nutiestos tarp namų per gatvę.

Originalas

originãlas [↗ originalus]: 1. tikras, autentiškas kūrinys, dokumentas (skirtingai nuo kopijos ar vertimo); 2. tekstas, parašytas ranka arba rašomąja mašinėle, piešinys, brėžinys, fotonuotrauka, skirti poligrafiškai dauginti; 3*. savotiškas, į kitus nepanašus žmogus; keistuolis, ekscentrikas.

Originalus

originalùs [lot. originalis — pirminis, įgimtas, savitas]: 1. tikras, autentiškas, nesuklastotas, ne sekimas kuo nors; 2. savotiškas, nepanašus į kitus, retai pasitaikantis; keistas, ekscentriškas.

Oriksai

òriksai [gr. oryks — kirtiklis; tokia antilopė], arklinės antilopės Oryx; gyvena R. ir P. Afrikoje, Arabijos pusiasalio pietuose.