ornitològija [↗ ornito… + ↗ …logija], mokslas apie paukščius.
|
||||
|
ornitopòdai [↗ ornito… + gr. pus (kilm. podos) — koja], augalėdžiai dinozaurai Ornithopoda, gyvenę nuo vėlyvosios juros iki kreidos periodo pabaigos; vaikščiojo 2 užpakalinėmis kojomis. ornitòpteris [↗ ornito… + gr. pteron — sparnas], skraidymo aparatas su plasnojančiais sparnais. ornitòzė [gr. ornis (kilm. ornithos) — paukštis], žmogaus ir paukščių virusinė liga, kuriai būdinga karščiavimas ir plaučių uždegimo simptomai. orogènas [gr. oros — kalnas + ↗ …genas], palyginti nestabili raukšlėta Žemės plutos sritis, iškilusi per kalnodarą (orogenezę). orogenèzė [oros + ↗ …genezė], kalnodara — visuma intensyvių Žemės plutos tektoninių judesių ir procesų, kurie suraukšlėja, suskaldo geosinklinines uolienų storymes, suformuoja kalnus. orogèninis [oros + ↗ …geninis], geol. susijęs su orogenezę, kalnų susidarymu.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Geologijos terminai |  Kategorija: O |  Peržiūrėta: 3 |  Nėra komentarų | orogrãfija [oros + ↗ …grafija], Žemės paviršiaus reljefo elementų aprašymas jų konfigūracijos, dydžio, krypties atžvilgiu. oromètrija [oros + ↗ …metrija] ↗ morfometrija. orosferà [gr. horion — riba + ↗ sfera], paviršius, ortogonalus lygiagrečių tiesių grįžtei. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai