orpingtònai, mėsinių dėsliųjų vištų veislė, išvesta Anglijoje, Orpingtone (Orpington).
|
||||
orpingtònai, mėsinių dėsliųjų vištų veislė, išvesta Anglijoje, Orpingtone (Orpington). orsèlis [pranc. orseille], violetiškai raudoni dažai, gaunami iš kerpių. òrtas1 [vok. Ort — kirtavietė], horizontalus požeminis kasinys be tiesioginio išėjimo į žemės paviršių, kasamas per storą nuožulnų naudingosios iškasenos telkinį. òrtas2 [gr. orthos — tiesus], geom. vienetinis vektorius. ortikònas [gr. orthos — tiesus, taisyklingas + eikōn — vaizdas], televizijos kameros perdavimo vamzdis su mozaikiniu fotokatodu, kuriame šviesinis filmuojamo objekto atvaizdas pakeičiamas elektriniu ir jį skaito lėtųjų elektronų pluoštas. ortit‖as [gr. orthos — tiesus, taisyklingas], juodas, rudas, radioaktyvus mineralas silikatas; iš ~o švino metodu nustatomas uolienų absoliutinis amžius, gaunami retųjų žemių elementai (ceris, itris). orto… [gr. orthos — tiesus, taisyklingas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti, kad kas nors yra taisyklinga, teisinga, tikra. ortoceñtras [↗ orto… + ↗ centras], geom. trikampio aukštinių susikirtimo taškas. ortochromãtin‖is [↗ orto… + ↗ chromatinis], jautrus geltonai ir žaliai spalvai (nejautrus raudonai), pvz., ~ė fot. medžiaga. ortochromatizãcija [↗ ortochromatinis], fot. medžiagos jautrumo geltonai ir žaliai spalvai (iki raudonos) padidinimas. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai