Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ortodiagrama

ortodiagramà [↗ orto… + ↗ diagrama], rentgenograma, kurioje organų atvaizdas yra natūralių matmenų.

Ortodoksas

ortodòksas [gr. orthodoxos], griežtai, nenukrypstamai laikąsis tam tikrų pažiūrų, teorijos.

Ortodoksija

ortodòksija [gr. orthodoxia], griežtas nustatytų principų ir teiginių laikymasis, paklusimas doktrinai.

Ortodontas

ortodòntas [↗ orto… + gr. odus (kilm. odontos) — dantis], dantų ir žandikaulių anomalijų specialistas.

Ortodontija

ortodòntija [↗ ortodontas], mokslas apie dantų ir žandikaulių anomalijas.

Ortodroma

ortodromà [↗ orto… + gr. dromos — bėgimas, bėgimo vieta], trumpiausia linija tarp 2 sukimosi paviršiaus, pvz., rutulio arba ritinio paviršiaus, taškų.

Ortoepija

ortoèpija [gr. orthoepeia < orthos — tiesus, taisyklingas + epos — šneka]: 1. fonetikos dalis, tirianti taisyklingą lit. tartį; 2. lit. tarties taisyklių laikymasis, pavyzdinga lit. tartis.

Ortogenezė

ortogenèzė [↗ orto… + ↗ …genezė], antidarvinistinė gyvosios gamtos vystymosi koncepcija, teigianti, kad organizmai dėl juose slypinčių vidinių jėgų evoliucionuoja iš anksto nulemta kryptimi, tiesia linija.

Ortognatija

ortognãtija [↗ orto… + gr. gnathos — žandikaulis], vidutiniškas žandikaulių atsikišimas.

Ortogonalumas

ortogonalùmas, statmenumo sąvokos apibendrinimas bet kokios tiesinės erdvės su apibrėžta skaliarine sandauga elementams: 2 elementai yra ortogonalūs, jei jų skaliarinė sandauga lygi nuliui.