ortogonalùs [gr. orthogōnios], statmenas, stačiakampis.
|
||||
ortogonalùs [gr. orthogōnios], statmenas, stačiakampis. ortogrãfija [↗ orto… + ↗ …grafija], rašyba — visų priimta kurios nors kalbos žodžių rašymo sistema. ortoklãzas [↗ orto… + gr. klasis — lūžimas], mineralas, kalio feldšpatas K[AlSi3O8]; vienas svarbiausiųjų magminių uolienų mineralų; stiklo, keramikos žaliava. ortopèdas, gydytojas — ortopedijos specialistas. ortopèdija [↗ orto… + gr. paideia — auklėjimas], judamojo aparato deformacijų chirurgija. ortopozitrònis [↗ orto… + ↗ pozitronis], pozitronis, kurio komponentų sukiniai lygiagretūs. ortotònija [↗ orto… + gr. tonos — kirtis, priegaidė], lingv. kirčiavimo taisyklių laikymasis, pavyzdingas kirčiavimas. ortotropizmas [↗ orto… + gr. tropos — pasisukimas, kryptis], fiz. ilgų strypelio formos ir lygiagrečių kristalų augimas statmenai indo vidinei sienelei, kurioje yra jų užuomazgos. osciliãcija [lot. oscillatio — svyravimas], per lygius laiko tarpus pasikartojantis svyravimas, virpesys. osciliãtorius [lot. oscillatorius — svyruojantis], bet kuri fiz. sistema, virpanti apie pusiausvyros padėtį. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai