osteomielitas [↗ osteo… + ↗ mielitas], pūlinis kaulo ir kaulo čiulpų uždegimas.
|
||||
osteomielitas [↗ osteo… + ↗ mielitas], pūlinis kaulo ir kaulo čiulpų uždegimas. osteònas [gr. osteon — kaulas], struktūrinis kaulo vienetas — kaulinių plokštelių, koncentriškai išsidėsčiusių aplink mitybinį (Haverso) kanalą, sistema. osteonekròzė [↗ osteo… + ↗ nekrozė], kaulo nekrozė. osteopãtija [↗ osteo… + gr. pathos — liga], kaulų liga. osteoplãstika [↗ osteo… + gr. plastikē — lipdyba], plastinė operacija, per kurią, atkuriant kaulo anatominę struktūrą, persodinamas kaulas arba užpildomas jo defektas. osteoporòzė [↗ osteo… + gr. poros — skylė], kietosios kaulo medžiagos išakijimas; dažn. būna senatvėje ir dėl įv. ligų. osteosarkomà [↗ osteo… + ↗ sarkoma], piktybinis kaulinio audinio navikas. osteosiñtezė [↗ osteo… + gr. synthesis — sujungimas], lūžusio kaulo lūžgalių sujungimo vinimis, viela arba plokštelėmis operacija. osteoskleròzė [↗ osteo… + ↗ sklerozė], kaulo sustandėjimas dėl sustiprėjusios kaulinio audinio gamybos. osteotòmija [↗ osteo… + ↗ …tomija], kaulo prapjovimo operacija. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai