otolitai [↗ oto… + ↗ …litas], žmogaus, stuburinių ir kai kurių bestuburių gyvūnų pusiausvyros organo dalis — kalcio karbonato arba kt. druskų kristalai, susijungę baltymine medžiaga.
|
||||
|
otològas [↗ oto… + ↗ ..logas], ausų ligų gydytojas. otològija [↗ oto… + ↗ …logija], mokslas apie ausis ir jų ligas. otomãnai [pranc. ottomans] ↗ osmanai. otomãne [pranc. ottomane < tikr.], žema sofa su priegalvėliais vietoj atkaltės ir šoniniais voleliais. otomikòzė [↗ oto… + ↗ mikozė], grybinė ausies išorinės landos liga. otorinolaringològija [↗ oto… + ↗ rinolaringologija], mokslas apie ausis, nosį, gerklas ir jų ligas. otoskleròzė [↗ oto… + ↗ sklerozė], neuždegiminė ausų liga, sukelianti kurtumą. otoskòpas [↗ oto… + ↗ …skopas], piltuvėlio formos vamzdelis ausies išorinei landai ir būgneliui apžiūrėti. otoskòpija [↗ oto… + ↗ …skopija], ausies išorinės klausomosios landos ir būgnelio plėvės apžiūra. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 5 | 
Naujausi komentarai