ozenà [gr. ozaina — dvokianti išauga nosyje], lėtinė liga, kuriai būdinga nosies gleivinės atrofija; dvokioji sloga.
|
||||
|
ozokeritas [vok. Ozokerit < gr. ozō — skleidžiu kvapą + kēros — vaškas], degus gamtinis bitumas; naud. lakams, dažams, hidroizoliacinėms medžiagoms gaminti, t.p. parfumerijoje, medicinoje; kalnų vaškas. ozònas [gr. ozōn — skleidžiantis kvapą], deguonies atmaina O3; savito kvapo atmosferoje esančios dujos. ozonãtorius, prietaisas ozonui gauti, oro deguonį veikiant el. išlydžiu. ozonidai [↗ ozonas + gr. eidos — pavidalas], chem. junginiai, turintys anijoną O3.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Chemijos terminai |  Kategorija: O |  Peržiūrėta: 9 |  Nėra komentarų | ozonosferà [↗ ozonas + ↗ sfera], atmosferos sluoksnis 10—50 km aukštyje, kuriame yra didžiausia ozono koncentracija. ozonúoti, patalpas, vandenį apdoroti ozonu; chem. junginius oksiduoti ozonu. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Chemijos terminai | Kategorija: O | Peržiūrėta: 6 | Nėra komentarų | Ozỹris, sen. egiptiečių dievas — mirštančios ir vėl atgimstančios gamtos dievas; iš pradžių derlingumo, vėliau požemio karalystės dievas, mirusių globėjas ir teisėjas. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai