Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Odorologija

odorològija [lot. odor — kvapas + ↗ …logija], kvapų tyrimas, padedantis išaiškinti nusikaltimus.

Odoruoti

odorúoti, suteikti savitą kvapą dujoms ir patalpų orui odorantais.

Ofenzyva

ofenzyvà [pranc. offensive < lot. offensa — smogimas], operatyvinis arba strateginis kariuomenės puolimas.

Oferentas

ofereñtas [lot. offerens (kilm. offerentis) — pasiūlantis], asmuo, darantis ofertą.

Oferta

ofèrta [lot. offerta < offero — siūlau], civilinėje teisėje — pasiūlymas sudaryti tam tikromis sąlygomis sutartį.

Offbeat

offbeat [sk. ofbyt; angl. iš ritmo], nuoroda džiazo muzikos natose, nusakanti, kad frazėje reikia kirčiuoti silpnuosius taktus: antrąjį ir ketvirtąjį.

Oficialas

oficiãlas [lot. oficialis — smulkus valdininkas]: 1. sen. Romoje — valdininkas prie kurio nors aukšto ↗ magistrato (1); 2. katalikų bažnyčioje vid. amžiais — valdininkas prie vyskupo pasaulietiniams reikalams tvarkyti; bažn. teisėjas.

Oficialus

oficialùs: 1. vyriausybinis; 2. tarnybinis; 3. dalykiškas, formalus, pabrėžtinai santūrus.

Oficiantas

oficiántas [lot. officians (kilm. officiantis) — tarnaujantis], padavėjas; žmogus, aptarnaujantis restorano, valgyklos lankytojus, paduodantis jiems valgius.

Oficina

oficinà [lot. officina — dirbtuvė]: 1. atskiras dvaro ansamblio pastatas arba jo reprezentacinių rūmų šoninė dalis, kurioje įrengiama virtuvė, skalbykla bei kitos pagalbinės patalpos, tarnų gyv. kambariai; 2. XV—XVIII a. spaustuvė.