oficinãlinis [lot. officinalis < officina — dirbtuvė, vaistinė], vaistinis.
|
||||
oficinãlinis [lot. officinalis < officina — dirbtuvė, vaistinė], vaistinis. oficiolas [lot. officialis – tarnybinis] katalikų vyskupijos kurijos narys, vadovaujantis bažnyčios teismui oficiòzas [lot. officiosus — paslaugus], periodinis leidinys, kuris reiškia vyriausybės požiūrį, bet nėra jos oficialus organas. oficiòzinis, reiškiantis vyriausybės požiūrį, bet formaliai su ja nesusijęs. oficiumas [lot. officium — moralinė pareiga]: 1. bažn. pareigybė; pareigos, įeinančios į šią pareigybę; 2. brevijoriaus skaitymas; 3. maldų, kalbamų įvairiu dienos metu (dažn. bendrai), rinkinys. ofikleidà [pranc. ophicleide < gr. ophis — žaltys + kleis (kilm. kleidos) — raktas], varinis pučiamasis žemo registro muz. instrumentas; vartotas XIX a. kar. orkestruose. ofioboliòzė, luitgrybių Ophiobolus sukeliama javų ir varpinių žolių liga; sergančių augalų šaknelės, šaknies kaklelis ir stiebas prie žemės pajuosta, pūva. ofiolãtrija [gr. ophis — žaltys + latreia — tarnavimas, garbinimas], žalčio garbinimas, kultas. òfisas [angl. office], kontora, raštinė. ofiuros [gr. ophis — gyvatė + ura — uodega], gyvatuodegiai — dygiaodžiai gyvūnai Ophiuroidea; gyvena jūrose ir vandenynuose. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai