ortit‖as [gr. orthos — tiesus, taisyklingas], juodas, rudas, radioaktyvus mineralas silikatas; iš ~o švino metodu nustatomas uolienų absoliutinis amžius, gaunami retųjų žemių elementai (ceris, itris).
|
||||
Ortitasortit‖as [gr. orthos — tiesus, taisyklingas], juodas, rudas, radioaktyvus mineralas silikatas; iš ~o švino metodu nustatomas uolienų absoliutinis amžius, gaunami retųjų žemių elementai (ceris, itris). Susiję žodžiai |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Leave a Reply