plastifikãcija, polimero plastiškumo ir tamprumo didinimas plastifikatoriumi.
|
||||
|
plastifikãtorius [gr. plastos — nulipdytas + lot. facio — darau], medžiaga, padidinanti plastikų, gumos plastiškumą ir tamprumą. plastifikúoti, didinti polimero plastiškumą ir tamprumą plastifikatoriumi. plãstika [gr. plastikē(technē) — lipdyba]: 1. ↗ skulptūra; 2. kūno judesių darna. plastikãcija, kaučiuko plastiškumo didinimas mechaniniu arba terminiu būdu. plãstikas [gr. plastikos — plastiškas, lankstus], medžiaga, pagaminta iš didelės molekulinės masės junginių (polimerų); nuo šilumos ir slėgio tampa plastiška ir lengvai formuojama, o ataušusi išlaiko jai suteiktą formą. plastikãtas, plastifikuotas polivinilo chloridas. plastikúoti, didinti kaučiuko plastiškumą mechaniniu arba terminiu būdu. plastilinas [it. plastilina < gr. plastos — nulipdytas], plastiška masė iš molio su įv. priedais, neleidžiančiais jam sudžiūti (vašku, aliejumi). plãstin‖is: 1. lankstus, elastingas; 2. susijęs su plastika; atkuriamasis, pvz., ~ė operacija. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 5 | 
Naujausi komentarai