Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Pliusas

pliùsas: 1. mat. ženklas ( + ) sudėties veiksmui ir teigiamam skaičiui žymėti; 2*. teigiamybė, pranašumas, nauda.

Pliušas

pliùšas [vok. Plüsche], audinys arba mezginys su 5—8 mm aukščio pūku iš vilnonių, medvilninių, šilkinių verpalų arba chem. siūlų; vart. užuolaidoms, lovatiesėms, baldams apmušti.

Pliuskvamperfektas

pliuskvamperfèktas [lot. plusquamperfectum], veiksmažodinė forma, pažyminti veiksmą, įvykusį praeityje pirma kokio nors kito veiksmo.

Pliuūras

pliùūras [pranc. pelure], permatomas popierius, padengtas klijais; vart. litografijai.

Pliuviografas

pliuviogrãfas [lot. pluvia — lietus + ↗ …grafas], automatinis prietaisas, matuojantis ir registruojantis skystų kritulių trukmę ir kiekį, kartu rodantis kritulių intensyvumą (kiekį per laiko vienetą).

Pliuviozas

pliuviòzas [pranc. pluviôse < lot. pluviosus — lietingas], Prancūzijoje 1793 įvesto revoliucinio kalendoriaus penktasis mėnuo (I.20—22—II.18—20).

Ploidiškumas

ploidiškùmas [gr. ploos — kartotinis + eidos — pavidalas], gen. skaičius, rodantis, kiek kartų yra padaugėję chromosomų rinkinių individo ląstelių branduoliuose.

Plomba

plòmba [vok. Plombe, pranc. plomb < lot. plumbum — švinas]: 1. švino ar kitos plastiškos medžiagos gabalas su antspaudo atspaudu, kabinamas ant uždarytų durų, prietaisų, prekių; 2. med. standi kietėjanti masė, kuria po gydymo užpildoma danties arba kaulo ertmė.

Plombuoti

plombúoti, dėti plombą.

Plombyras

plombỹras [pagal Prancūzijos miesto Plombjero (Plombières) pavadinimą], valgomieji ledai iš grietinėlės, ppr. su vaisiais, vaisių ir uogų sultimis.