plozỹvinis [pranc. plosive < lot. plausus — muštas], lingv. Δ priebalsis — uždarumos priebalsis, pvz., p, k, t.
|
||||
plozỹvinis [pranc. plosive < lot. plausus — muštas], lingv. Δ priebalsis — uždarumos priebalsis, pvz., p, k, t. plumbatãs ↗ pliumbatas. pluralis [sk. pliuralis; lot.], lingv. daugiskaita. plutokrãtas [↗ plutokratija], žmogus, turintis įtakos, turintis polit. valdžią savo turto dėka. plutokrãtija [gr. plutokratia < plutos — turtas + kratos — jėga, valdžia]: 1. valstybės valdymo forma: visa valdžia formaliai arba faktiškai priklauso grupei turtingųjų klasės atstovų; 2. kuopine reikšme — plutokratai. Plutònas (gr. Plutōn), sen. graikų požemio pasaulio dievas. plutònin‖is [↗ plutonizmas], geol. susijęs su magmos judėjimu ir stingimu Žemės plutos gelmėse, pvz., ~ės uolienos. plutònis [pagal Plutono (gr. Plutōn) planetos pavadinimą], radioaktyvus chem. elementas Pu, atom. Nr. 94; metalas. plutonizmas [pagal graikų požemio pasaulio dievo Plutono (gr. Plutōn) vardą], XVIII—XIX a. geol. hipotezė, teigianti, kad dauguma geol. reiškinių vyksta dėl Žemės vidinės šilumos, magminių procesų. plùūnžeris [angl. plunger < plunge — (pasi)nerti], hidraulinių mašinų, kompresorių stūmoklis, kurio ilgis didesnis už skersmenį. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai